Kartą gyveno viena nepasiturinti žydų šeima. Vaikų buvo daug, o pinigų – mažai. Vargšė motina dirbo negailėdama jėgų – ir skalbė, ir lygino... Ji šaukdavo ant vaikų, neretai apdalindavo juos niuksais ir garsiai keikė savo gyvenimą.
Pagaliau visiškai nusikamavusi ji atėjo pas rabiną paklausti patarimo: kaip tapti gera mama?
Išėjo susimąsčiusi. Nuo tada ją tarsi kas pakeitė. Ne, pinigų daugiau neatsirado, ir vaikai paklusnesni netapo. Tačiau mama dabar taip nesibardavo, o nuo jos veido nedingdavo maloni šypsena.
Kartą per savaitę ji eidavo į turgų, o grįžusi visam vakarui užsidarydavo savo kambaryje.
Vaikus kankino smalsumas. Kartą jie nepaklausė draudimo ir pažiūrėjo, ką veikia mama.
Ji sėdėjo prie stalo ir... gėrė arbatą su saldžiu cimesu!
- Mama, ką tu darai? O kaipgi mes? – Sutrikę paklausė vaikai.
- Cit... – atsakė ji. – Aš darau jums laimingą mamą!
Pagaliau visiškai nusikamavusi ji atėjo pas rabiną paklausti patarimo: kaip tapti gera mama?
Išėjo susimąsčiusi. Nuo tada ją tarsi kas pakeitė. Ne, pinigų daugiau neatsirado, ir vaikai paklusnesni netapo. Tačiau mama dabar taip nesibardavo, o nuo jos veido nedingdavo maloni šypsena.
Kartą per savaitę ji eidavo į turgų, o grįžusi visam vakarui užsidarydavo savo kambaryje.
Vaikus kankino smalsumas. Kartą jie nepaklausė draudimo ir pažiūrėjo, ką veikia mama.
Ji sėdėjo prie stalo ir... gėrė arbatą su saldžiu cimesu!
- Mama, ką tu darai? O kaipgi mes? – Sutrikę paklausė vaikai.
- Cit... – atsakė ji. – Aš darau jums laimingą mamą!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą