(Ne)laiminga moteris

Moteris: Viešpatie, jis mane palieka, išeina... (verkia)
Smegenys: Pozityviau, pozityviau...
Moteris: Koks dar „pozityvas“? Daiktus renka, išgama...
Smegenys: Nežliumbk, šypsokis... Mįslingai šypsokis... Ir nemosuok rankom kaip malūnas.
Moteris: Bjaurybė, lagaminą krauna... Tvarkingas vyras išeidamas pasiima tik kojines ir apatinius, o šitas dar ir marškinėlius susirenka... (verkia)
Smegenys: Šypsokis!
Moteris: Gal užsikarti jam ant kaklo?
Smegenys: Kvaiša!
Moteris: Gal pult ant kelių?
Smegenys: Idiotė!
Moteris: O gal jį...
Smegenys: Ką jį?
Moteris: Gal jį... Tylutėliai keptuve per galvą?...
Smegenys: ?
Moteris: Po to jį maitinčiau, vargšiuką, sultiniu, bandelėmis... Taip galima dar kokius porą mėnesiukų ištempt. Gal priprastų, neišeitų...
Smegenys: Nori tapti nusikaltėle? O kas, jei jėgų neapskaičiuosi?
Moteris: Gerai užsimosiu ir kaaaaip duosiu!
Smegenys: Aš ne apie tai... Esi gana stipri moteris... Dar užmuši, pasodins.
Moteris: Tai ką man daryt?
Smegenys: Šypsokis!!! Pozityviau, pozityviau...
Moteris: O kas čia gali būti gero, pozityvaus? Aš juk viena lieku... (verkia)
Smegenys: Šypsokis! Visų pirma, tu ne viena, o laisva moteris...
Moteris: O kam man tokia, atsiprašant, laisvė?
Smegenys: Laisvė – tai kažkas nuostabaus. Galėsi rūpintis tik savimi!
Moteris: O kam? (šniurkščioja nosim)
Smegenys: O tam! Išmoksi ispanų – juk taip norėdavai žiūrėti serialus be vertimo. Galėsi išmokti groti mušamaisiais... Jėgos turi kaip reikiant!
Moteris: Tam vis laiko kažkaip nebūdavo...
Smegenys: Ir finansus pati galėsi valdyt, nereikės duot pinigų nei kvailoms amerikietiškoms plūdėms, nei byrančio automobilio remontui!
Moteris: Nusipirksiu kailinius, batelius... Na, tuos, kur su kaspinėliais... (nusišluosto ašaras)
Smegenys: Su tuo vyruku iš advokatų kontoros galėsi pavakarieniaut – jis į tave taip žiūrėjo...
Moteris: (šypsosi) Aha, ir į restoraną nueisim – jau siūlė. Kailinius apsivilksiu, apsiausiu batelius su kaspinėliais... (mįslingai šypsosi)
Smegenys: Nei tau gamint, nei tau skalbt...
Moteris (šypsosi iš laimės): Tik manikiūrai, pedikiūrai, kaukės ir masažai! Ir į eksursiją išvažiuosiu... (svajingai)
Smegenys: Na va, o tu dar sakei „kas čia gero“...
Moteris: Dabar tai pagyvensiu! (Šypsosi pergalingai) Oooooi!!!!!
Smegenys: Kas?
Moteris: Jis ant kelių su savo lagaminu klūpi, kojas bučiuoja!
Smegenys: Kam?
Moteris: Aišku, kad ne lagaminui... Sako, kad niekada neras tokios, kaip aš... Atleidimo prašo, likt nori...
Smegenys: Oi!
Moteris: O kaip „laisva moteris“? (verkia) Kaip mano ispanų pamokos? Kaip kailiniai, bateliai? Vytukas iš advokatų kontoros?
Smegenys: Pozityviau, pozityviau...